Užsakymai internetu 24/7

Informacija slidininkams

Naujokams žinoti, patyrusiems prisiminti...

  • 10 (FIS) taisyklių
  • Slidininko terminų žodynėlis
  • Trasų ir keltuvų klasifikacija
  • Patarimai slidininkams
  • 10 tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taisyklių

    Kaip tinkamai leistis nuo kalno? Kaip elgtis atsitikus nelaimei? Kokių atsargumo priemonių imtis pilnoje slidininkų trasoje? Primename 10 svarbiausių slidininkų taisyklių, kurių laikydamiesi saugosite kalnų trasoje save ir kitus.

     

    1. Dėmesys kitiems slidininkams. Kiekvienas slidinėjantis kalnuose turi elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus aplinkiniams ir jų nesužalotų.

    2. Greičio ir judėjimo trajektorijos apribojimas. Kiekvienas kalnų slidininkas turi pasirinkti greitį ir judėjimo trajektoriją įvertinęs realią situaciją, matomumą trasoje, oro sąlygas, sniego dangą ir bendrą šlaito būklę.

    3. Judėjimo trajektorijos pasirinkimas. Slidininkas, esantis aukščiau šlaite ir galintis iš ten daugiau matyti, privalo taip numatyti savo nusileidimą, kad nesusidurtų su žemiau čiuožiančiu slidininku.

    4. Aplenkimas. Lenkti galima iš viršaus ir iš apačios, iš dešinės ir kairės. Svarbiausia – lenkiant laikytis saugaus atstumo, kad nesusidurtumėte su bet kokį manevrą darančiu aplenkiamu slidininku.

    5. Įvažiavimas ir užvažiavimas (į ką nors ir ant ko nors). Kiekvienas slidininkas, įvažiavęs į ką nors ar užvažiavęs ant kokios kliūties, trasos užtvaros, būtinai privalo sustoti ir įsitikinti, ar nieko nesužalojo. Besiruošiantis įvažiuoti į trasą slidininkas privalo įdėmiai pasižiūrėti į viršų ir į apačią ir įsitikinti, kad nesukels pavojaus kitiems ir sau. Tą patį reikia padaryti ir po trumpo sustojimo vėl pradedant judėti.

    6. Sustojimas. Negalima be reikalo sustoti ant siauro tako ar blogai matomoje vietoje ir taip trukdyti čiuožti kitiems. Pargriuvęs slidininkas privalo kaip galima greičiau atsikelti ir netrukdyti kitiems.

    7. Pakilimas ir nusileidimas. Kiekvienas slidininkas, kylantis ar besileidžiantis šlaitu pėsčiomis, privalo eiti pačiu kraštu, kad netrukdytų kitiems.

    8. Dėmesys ženklams. Svarbu kreipti deramą dėmesį į įspėjančius ir draudžiančius ženklus.

    9. Elgesys atsitikus nelaimei. Atsitikus nelaimei, kiekvienas netoliese esantis slidininkas privalo suteikti pagalbą nukentėjusiam. Kiekvienas kalnų slidininkas turi mokėti teikti pirmąją pagalbą.

    10. Nelaimingo įvykio liudijimas. Kiekvienas slidininkas, tapęs nelaimingo atsitikimo liudininku ar dalyviu (nesvarbu, kaltas jis ar ne), privalo pasakyti savo pavardę ir koordinates.

  • Slidininko terminų žodynėlis

     

    SKI PASS – tai slidinėjimo bilietas, leidžiantis naudotis keltuvais. Slidinėjimo pasai gali būti įvairūs – leidžiantys slidinėti vieno ar keleto slėnių trasomis, parduodami įvairiam laikotarpiui. Slidinėjimo pasų kainos tame pačiame kurorte irgi gali būti įvairios – skiriasi pagal sezonus, dienų skaičių (perkant iš karto ilgesniam periodui, 1 dienos kaina mažėja). „Ski pasų“ kainos kurortuose dažnai diferencijuojamos, taikomos nuolaidos vaikams, paaugliams ir senjorams. Daugumoje modernizuotų Alpių kurortų perkant „ski pasą“ ilgesniam laikotarpiui išduodama elektroninė plastikinė kortelė, kurią galima nešiotis kairėje striukės kišenėje. Kortelė automatiškai reaguoja einant pro keltuvo vartelius. Trumpesnio laikotarpio „ski pasas“ gali būti popierinis bilietas, kurį praeinant pro vartus reikia nuskenuoti.

    SKI BUS – autobusas, kursuojantis po vieną ar keletą kurortinių vietovių ir vežantis slidininkus iki keltuvų. Turint „ski pasą“, daugumoje kurortų tokiu transportu galima naudotis nemokamai. Į tokį autobusą drąsiai galima lipti su slidininko batais, kai kuriuose autobusuose būna specialus skyrius pasidėti slidėms.

    SKI RENT (angliškai), SKI VERLEIH (vokiškai), SKI NOLEGGIO (itališkai) – tai vieta, kur galima išsinuomoti visą reikalingą slidinėjimo inventorių. Nuomos punktą slidinėjimo kurortuose galima rasti beveik prie kiekvieno centrinio keltuvo, jų yra ir miestelyje. Inventorių galima išsinuomoti dienai arba visoms atostogoms. Paprastai nuomojantis ilgesniam laikui 1 dienos kaina būna mažesnė. Nuomojamas inventorius visuomet būna gerai prižiūrėtas. Nuomos centruose siūlomos garsiausių firmų slidės ir snieglentės bei kitas inventorius. Galimos įvairios nuomos kombinacijos, kai kurie nori išbandyti įvairios kategorijos slides. Jei nutrynė batas ar netinkamos slidės, visuomet galite grįžę pasikeisti. Čia taip pat galima apdrausti nuomojamą inventorių. Dažnai klientų patogumui nuomos punkte būna inventoriaus saugojimo kameros bei batų džiovyklos (SKI LOCKER, SKI DEPOSIT), kad nereikėtų slidžių ir batų nešiotis į viešbutį.

    SKI SERVICE – inventoriaus taisymas, galandimas ir vaškavimas. Dažniausiai atliekamas nuomos punktuose. Šios paslaugos nekainuoja, jei inventorius čia pat nuomojamas. Savas slides pagaląsti ar išvaškuoti galima už papildomą mokestį.

    APRÈS SKI – tai laisvalaikio praleidimo vieta, baras ar kavinė, atsipalaidavimas dar nespėjus nusiauti slidinėjimo batų. Tokių barų esama ir viršuje ant kalno, ir trasose, ir apačioje miestelyje, dažniausiai netoli keltuvų.

    VARLYNUKAS – trasos, skirtos pirmą kartą atsistojusiems ant slidžių. Tai žalios arba nesudėtingos mėlynos (dažniausiai trumpos) trasos.

    „ČAINIKAS“ – populiarus apibūdinimas, išplitęs tarybiniais laikais, dažnai vartojamas dar ir šiandien. Taip vadinami pradedantieji slidininkai.

    PLŪGAS arba PICA – pradedančiųjų čiuožimo poza, kuomet kojos pečių plotyje, keliai stipriai sulenkti, o slidžių pirmagaliai susilietę V formos kampu.

  •  Trasų klasifikacija

    Tarptautiniu mastu trasos klasifikuojamos pagal jų sudėtingumo lygį. Pagrindiniai faktoriai yra statumas, trasos plotis ir dangos sąlygos (pvz., „Moguls“ kalneliai ar apledėjusi danga). Pasaulyje taikomi įvairūs trasų sudėtingumo klasifikacijos metodai, o bendras trasų ilgis kilometrais yra viena pagrindinių slidinėjimo regiono charakteristikų. Europoje trasų sudėtingumą žymi spalvos (žalia, mėlyna, raudona, juoda, oranžinė ir geltona).

    Žalia trasa – pati paprasčiausia. Tai nepaprastai lygios, plačios ir nuožulnios trasos, kuriomis slidininkai gali ramiai čiuožti tiesiai, neįgaudami didelio greičio. Žalios trasos paprastai yra skirtos pradedančiųjų mokymui. Austrijos ir Italijos kalnų kurortuose tokių trasų nėra; jas čia jungia kartu su vidutinio sudėtingumo trasomis ir žymi mėlyna spalva.

    Mėlyna trasa – vidutinio sudėtingumo. Tai plačios, gerai prižiūrėtos ir be stačių nusileidimų trasos. Jomis drąsiai gali slidinėti pradedantieji slidininkai, jau pramokę pasukti ir stabdyti, o pažengusieji gali mėgautis staigesniais posūkiais didesniu greičiu. Šios trasos skirtos pradedantiesiems ir pažengusiems slidininkams.

    Raudona trasa – sudėtinga. Vietomis šios trasos gali būti labai stačios, tačiau toliau būtinai turėtų būti nuožulni atkarpa, kur galima sumažinti greitį. Jeigu sniegas yra minkštas, tai dienos pabaigoje trasose susidaro kauburiai. Tai pačios įdomiausios slidinėjimo trasos, jos žavi įvairiu reljefu ir galimybėmis slidinėti dideliais ar mažais lankais įvairiu greičiu. Vis dėlto tiesūs ir greiti nusileidimai gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. Jos skirtos pažengusiems ir profesionaliems slidininkams.

    Juoda trasa – labai sudėtinga, skirta profesionaliems slidininkams. Tai labai stačios ir siauros trasos, vietomis gali būti aštrūs riboto matomumo posūkiai. Prancūzijoje juodos trasos nėra prižiūrimos mašinų ir jose gali būti visko: didelių apledėjusių plotų su akmenimis, žmogaus dydžio kauburių. Slidinėjant tokiomis trasomis malonumą gali jausti tik ekspertai – aukščiausio lygio slidininkai.

    Oranžinė trasa – labai sudėtinga, skirta ekstremalių pojūčių mėgėjams. Nedaugelis slidinėjimo regionų turi tokias trasas.

    Juoda punktyrinė (Geltona) trasa – taip dažniausiai žymimos laukinės, specialiai neparuoštos, dengtos tik šviežiu sniegu ir gelbėtojų neprižiūrimos trasos, skirtos slidinėjimui ne trasoje. Jos dar vadinamos „free ride“ arba „offpiste“. Ruošiantis slidinėti tokiose zonose, nereikėtų pamiršti realaus lavinų pavojaus, nes paprastas slidinėjimo draudimas tokiu atveju negalioja. Kai kuriuose kurortuose tokiose vietose draudžiama slidinėti be instruktoriaus priežiūros. Būtina paisyti įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų: „Dėmesio, lavinos!“, „Trasa uždaryta“. Slidinėjimas pavojingose zonose yra draudžiamas, kai yra paskelbti pranešimai apie gręsiančias lavinas.

     

    Keltuvų klasifikacija

     

    Bugelinis keltuvas (angl. T-bar, platter)

    Bugelinis keltuvas – trosu traukiamas, padedantis slidininkams įsikibti ir stovint ant slidžių pakilti į kalną. Dažniausiai kelia į nesudėtingas ir trumpas trasas. Pradedantiesiems pasikėlimas bugeliu paprastai atrodo sudėtingai, tad prieš pradedant kilti tokiu keltuvu, reikėtų pasikonsultuoti su instruktoriumi arba stebėti, kaip tai atlieka kiti.

    Krėslinis keltuvas (angl. chairlift)

    Kylant į kalną, krėsliniai keltuvai suteikia galimybę pailsėti ir pasigrožėti peizažu. Jie yra patogūs, nes sėdant nereikia nuo kojų nusiimti slidžių ar snieglenčių. Kai slidininkams reikia įlipti/išlipti, keltuvų greitis sumažėja. Tokie keltuvai gali būti skirtingo dydžio (nuo 1 iki 9 vietų). Nauji modernūs krėsliniai keltuvai dažnai gaminami su šildomomis odinėmis sėdynėmis ir turi uždangą nuo vėjo.

    Gondolinis keltuvas (angl. gondola)

    Gondoliniai keltuvai dažnai dar vadinami kabinomis arba vagonėliais. Vienu vagonėliu gali kilti nuo 4 iki 24 asmenų. Kadangi gondoliniu keltuvu galima ne tik pakilti, bet ir nusileisti nuo kalno, šis keltuvas dažnai yra pradinė stotelė, kelianti iš miestelio į slidinėjimo zoną. Tai pati patogiausia kėlimosi į kalnus priemonė. Prieš kilimą slidės ir snieglentės dažniausiai įstatomos į išorėje esančius laikiklius, o lazdos įsinešamos į vidų.

    Didysis gondolinis keltuvas (angl. cable car, aerial tramway)

    Tai du kabantys vagonai, talpinantys nuo 30 iki 200 žmonių. Jie jungia viršutinę ir apatinę stotis, juda vienu metu (vienas kyla, o kitas tuo metu leidžiasi). Dažniausiai statomi, kai tenka kelti per perėjas ar į labai didelį aukštį. Pagrindinis jų trūkumas – prie keltuvų susidaro eilės, o kylant tenka glaustai stovėti, nes vagonas piko metu dažniausiai būna sausakimšas.

    Funikulierius (angl. funicular)

    Funikulierius (pranc. funiculaire, lot. funiculus – „virvė, lynas“ ) – tramvajus ant bėgių, traukiamas lynu. Vienu metu gali kelti daugiau nei 200 žmonių – tai užtikrina greitą pasikėlimą trumpiausiu keliu arba kalno viduje esančiu tuneliu. Kad tokio kilimo metu keleiviams būtų patogu stovėti, funikulieriaus grindys dažnai daromos laiptų formos. Tai rečiau pasitaikantis keltuvas Alpių slidinėjimo regionuose.

     

     

     

  • Patarimai slidininkams

    Fizinis pasiruošimas

    Iš anksto paruoškite savo organizmą didesniam fiziniam krūviui: sportuokite treniruoklių salėje, bėgiokite. Jeigu yra galimybė, paslidinėkite mūsų vietiniuose „kalnuose“. Tai padės jums prisiminti per vasarą jau pamirštus slidinėjimo judesius ir įgūdžius. Prieš pirmąjį rytinį nusileidimą gerai pasimankštinkite, kad raumenys būtų apšilę. Slidinėdami visuomet objektyviai įvertinkite savo fizines galimybes, jų nepervertinkite. Jeigu pajusite nuovargį, geriau stabtelkite ir atsikvėpkite.

    Apranga

    Prieš pradėdami žiemos sezoną, patikrinkite inventorių ir batus. Batai neturėtų spausti, trynimas neleis jums saugiai ir smagiai slidinėti. Ruošdamiesi kelionei nepamirškite pasiimti kepurės, pirštinių ir akinių bei kremo nuo saulės. Suaugusiems labai rekomenduotinas, o vaikams yra privalomas šalmas.

    Civilinės atsakomybės draudimas

    Šalia medicininių išlaidų draudimo taip pat įsigykite civilinės atsakomybės draudimą. Taip išvengsite nesusipratimų trasoje susidūrę su kitu slidininku ar snieglentininku. Pasitaiko atvejų, kad kai kuriuose regionuose registracijos metu viešbučiai gali pareikalauti tokio draudimo.

     Būtiniausia informacija

    Jei nepageidaujate išlaidauti važinėdami taksi, patartina atsiminti keltuvų bei „ski busų“ darbo laikus. Atkreipkite dėmesį, kad prie kai kurių keltuvų gali susidaryti eilės. Slidinėjimo trasų žemėlapį geriausia visada turėti su savimi. Rytais pasidomėkite orų prognoze ir sužinokite, ar visos trasos bei keltuvai tądien veikia.

    Pasinaudokite instruktoriaus paslaugomis

    Kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, taip ir norint slidinėti reikia turėti žinių ir įgūdžių. Neabejotina, jog su instruktoriumi šios sporto šakos abėcėlę įsisavinsite daug greičiau ir saugiau nei savarankiškai ar su draugų pagalba. Geriau išmokti taisyklingai čiuožti iš karto, nei turint neteisingų įgūdžių mokytis iš naujo.

    Teisinga mityba

    Valgykite kaloringą maistą ir vartokite daug skysčių, kad kompensuotumėte jėgas dėl padidinto fizinio krūvio šaltyje ir pasikeitusiame aukštyje.

    Saugokite savo inventorių

    Retai, bet kalnuose irgi pasitaiko vagysčių. Dažniausiai vagiamas be priežiūros paliktas brangesnis inventorius arba paprasčiausiai inventorius tyčia ar netyčia sukeičiamas. Patariame nepalikti inventoriaus be priežiūros kai ilsitės kavinėje ar pietaujate restorane. Taip pat galite įsigyti spynelę ir užrakinti inventorių tam skirtuose stovuose.

    Šypsokitės!

    Pamirškite visas problemas ir rūpesčius, šypsokitės ir džiaukitės gyvenimu – jūs atostogaujate. Juk kalnai – tai taip gražu!